Su Ugne, rekomendavus draugei, susipažinau, galima sakyti, iš smalsumo. Tuo savo gyvenimo laikotarpiu po truputį ėmiau peržiūrėti savo kasdienybę, lūkesčius, ambicijas, baimes. Po per pirmą sesiją Ugnės užduotų klausimų, pajutau, kad ji yra tas žmogus, kuri turi galios padėti atpažinti ženklus, kodėl nepasitikiu savimi, kritikuoju save kiekviename žingsnyje ir vis nukrypstu nuo vidinio kurso. Po keleto mūsų sesijų visas vidus tiesiog aptirpo nuo giliai viduje užslėptų, nepatogių atpažinimui jausmų: kad esu išdresiruota/užsiprogramavusi patikti kitiems ir kad savo vertę jaučiu tik įdėdama daug darbo ir pastangų, atiduodama viską, ką turiu dėl kitų siekių ir tikslų, dėl ko vis save nualinu. Nenorėjau įsiklausyti į vidinius poreikius, o jei ir įsiklausydavau – niekaip jų neišpildydavau. Padedant Ugnei, pradėjau dirbti su savo emocijomis, nuostatomis, ėmiau atpažinti kūno siunčiamus signalus ir išmokti juos skaityti. Net graudinuosi rašydama šiuos žodžius, kadangi kiekvienas mūsų susitikimas man lyg vaistai sielai.
Keletas svarbiausių pokyčių, kurie įvyko mano gyvenime, per beveik keturis mūsų pažinties mėnesius: 1) išdrįsau kreiptis į daktarus, ką ilgai atidėliojau; 2) pradėjau atpažinti savo emocijas, dėl ko stipriai sumažėjo užkandžiavimas ir betikslis naršymas internete bei išaugo produktyvumas ir energijos lygis; 3) ėmiau dažniau sakyti „ne“, nors tai iš manęs pareikalauja daug vidinių jėgų ir milžiniško darbo su savimi; 4) išmokau keisti požiūrį į tai, kas man kelia baimes; 5) puoselėjant vidinius namus, pradėjau žymiau daugiau dėmesio skirti ir išorinei aplinkai.